2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

laiko gaudytojas

pabėgsit. niekur. idealus egzistuojantis pasaulis, kurio niekaip negaliu pasiekti. vis nuklystama ne ten. tuomet turbūt nekęsti yra pagrįsta.
keleivis, kuris negali suglausti savo kojų, todėl likę du alkūnėmis lenda į vienas kito vidurius - tinkamas būdas pažinti vidinį pasaulį; jis spjaudosi miela neaykanta - nuoširdžia ir tyra, lengvai, nieko nežeidžiant besiliejančia, "nekenčiu lango, nekenčiu šito butelio, nekenčiu šitos mašinos, nekenčiu šitos sėdynės, nekenčiu jūsų, t-t-taip nekenčiu žmonių..."; o tas gelsvas alkoholinis skystis iš tiesų primena benziną. galbūt ji būtų destruktyvesnė pasauliui, jei kūrentųsi gyvybe.

srūva per mano sugniaužtus pirštus ir varva, varva. o šitos rankos, gleivėtos laiko tėkme, net nesugeba pakankamai stipriai suspausti kaklo.


2 komentarai:

  1. labai gražiai apjungta ir sudėta į žodžius. akys kažkaip patogiai pereina, kas man šiaip dažnai būna problematiška... čia tikrai tavo? (:

    AtsakytiPanaikinti
  2. ech, toli gražu nematau to, ką tu paminėjai, bet vienok malonu girdėti :). geresnis dabar akyse praeities aš pasirodė :D

    AtsakytiPanaikinti