"o dabar, ponai ir ponios, viskas bus kitaip"- pasakė ir iš burnos pradėjo lipti maži, plaukuoti voriukai. jie lipo tol, kol nuplėšė odą ir kitas žmogiškąsias dalis ir iš po atgrasaus silueto pasirodė dar bjauresnis - kresnas voras. jo kreivos akys kreivai matė pasaulį. bet net ir tada viskas liko taip, kaip ir buvę. voras savo kreivomis kojomis įsibėgėjo ir visa jam įmanoma jėga rėžėsi sienon. dulkės pašaipiai leidosi ant jo lavono. mirta kaip ir gyventa.
išdidžiai sėdžiu savo šiukšlių krūvoje ir niekam neleidžiu nei vienos išmesti. lyg globočiau benamius gyvūnėlius. dabar po neva giliais pastebėjimais mėginama dar giliau pasislėpti nuo. nuo nuo nuo.
išdidžiai sėdžiu ir laukiu. matau, kaip raukšlėjasi mano rankos, o ant jų kuokštais krenta žili plaukai. norėčiau grįžti atgal ir pasirinkti kitą galimybių šaką - sukelti persileidimą vienai moteriai prieš daugiau nei 19 metų.
šis prakąstas obuolys skausmingai į mane žvelgia, o aš lėtai jį savinuosi gabaliukas po gabaliuko. daugiau nieko nedrįstu (.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą