laiko gaudytojas

pabėgsit. niekur. idealus egzistuojantis pasaulis, kurio niekaip negaliu pasiekti. vis nuklystama ne ten. tuomet turbūt nekęsti yra pagrįsta.
keleivis, kuris negali suglausti savo kojų, todėl likę du alkūnėmis lenda į vienas kito vidurius - tinkamas būdas pažinti vidinį pasaulį; jis spjaudosi miela neaykanta - nuoširdžia ir tyra, lengvai, nieko nežeidžiant besiliejančia, "nekenčiu lango, nekenčiu šito butelio, nekenčiu šitos mašinos, nekenčiu šitos sėdynės, nekenčiu jūsų, t-t-taip nekenčiu žmonių..."; o tas gelsvas alkoholinis skystis iš tiesų primena benziną. galbūt ji būtų destruktyvesnė pasauliui, jei kūrentųsi gyvybe.

srūva per mano sugniaužtus pirštus ir varva, varva. o šitos rankos, gleivėtos laiko tėkme, net nesugeba pakankamai stipriai suspausti kaklo.

ropinėjimas

Šešėlis galėtų būti ir tam, kad žmogus eidamas į šviesą nesijaustų vienišas. Arba priešingai. O išties aš plevenu oranžine gatve ir bandau pateisinti. Save. Tave. Jus. Egzistenciją ir šitą visatą. Žalingas įprotis.

Kokia erzinanti vieta.

O dabar klausykis manęs... KLAUSYKIS. Jeigu atlošiu galvą ir žvelgsiu į šitas žvaigždes, tada suprasi, kad kreipiuosi į tave?
Negaliu nužudyti savy Dievo. Jis ima reikšti teises į tam tikrą nemirtingumą manyje -  proto pastangos yra bejėgės prieš jausminį ir beviltišką tikėjimą juo.

Skęstu laikų mišinyje. Deimantų šukės kiaurai skrodžia audinius.
Rytas išauš ir be mano tikėjimo diena. Ar ne?

Amžinas efemeriškumas?

Galbūt mėgstu penktadienius ir šeštadienius bei tuos įrašus gimstančius iš liaudiškai vadinamos neblaivios galvos. Labai gaila, bet prarandu ryšį tik su materialia tikrove, dabartimi dargi galbūt, bet mąstymo procesai išsaugo kažkokį savo  ženklą, pasikartojantį visomis sąlygomis. Kažkas priverčia susigūžti į save ir pakeičia vertes - tuos reikšmingus dalykus paverčiu niekais ir atvirkščiai. Visgi koks skirtumas... Taip reliatyvu. Dabar man nerūpi, o tuoj rūpės. Arba ne. Kam tai svarbu... Netgi ar man pačiai?
Šlaistytis po tas tuščias gatves ir žinoti, o gal jausti, kad kone mirtinai reikia didesnės kompanijos ar bent bokalo alaus, kad nors trumpam sugebėčiau įsivaizduoti pakelianti tą netikėtai prispaudusią beprasmybės naštą. Štai stotelė prie tilto šalia Nemuno, tik šiandien ji atrodo kitaip, nežinau, kas mane priverčia įveikti tą pagundą išlipti ir nupėdinti iki tilto vidurio, kur, mano spėjimu, vandens gelmės turėtų būti giliausios. Bet ką aš išmanau...
Taip, didžiausius skausmus ir nesusipratimus man kelia žmogiškieji santykiai. Bandau tai teisinti tipologijomis, bet tai, geriausiu atveju, tik diagnozė. Ak, žmonės panašūs, tokie panašūs, kad net tikėti savo išskirtinumu atrodo nepagrįsta. Tos pačios bėdos, tik kitaip suformuluotos ar iš kito žiūrėjimo taško pateiktos. Bet tie bendrumai visai nesujungia... Tie patys skauduliai, bet mes negalim dalintis tuo skausmu. Tiesiog negalim. Gal.
Svajonės turbūt yra naivių žmonių privilegija.
Šiaip visa tai yra taip banalu, kad priverčia keiktis. BANALU BANALU BANALU.hahaha

kelionė laiku.

Gyvenu gerai. Nebepamirštu išgerti raudonos piliulės, nors rinktis ir nebuvo sunku. Niekas man net nepasiūlė kitos spalvos, pavyzdžiui, mėlynos. Nieko ypatingo. O dar prisiminiau ir kartoninę dėžutę su popieriniu maišeliu viduje. Sauso augalo dalys, kvepiančios saule. Gal ir bespalvės. Aštrus budimas arba švelnus liūliavimas, nežinau.

niekas man nepasakė "Gydykis", labai gaila. susipratau pati dabar. O gal ir ne per vėlai, ir ne per anksti. Nesvarbu.

01.06
grįžau pasidavus vieninteliam beatrodančiam svarbiam poreikiui, bet buvo nuspręsta, kad mano ilgo miego užsakymą galima ignoruoti. tie patys penktadieniniai žodžiai šmėkšelėjo galvoje. Pasiryžau keltis. Porąkart. Galų gale... man klaikiai norisi vandens. Akies krašteliu veidrody mačiau vyrą su smokingu. Už nugaros mano. Ai.
Galėčiau šiaip tiesiai šviesiai parašyti, kad . Galėčiau nelygu galiu, *atsikvepia*.

01.08
tuk tuktuktuk tuuuk tuk tuktuk

----

vėl aiškiai suvokiu, kad esu žlugus. o taip lengva, kai viskas atrodo prarasta. Gniuždančiai lengva. Klaidinantys sutapimai ar ne sutapimai, kaip tik šitas coveris netyčia pasipainiojęs laiku. Failure. galimybės. re-gi-my-bės. O gal tas, o gal anas, o gal va tas. UŽSIČIAUPK. Nei vienas iš jų. Niekas. Niekas. Niekas. norėčiau, norėčiau ...... užvis labiausiai noriu miego. TIK TIEK.

01.11
Tvyro revoliucijos nuojautos, net nežinau, kiek ji brendo, kol pradėjau uosti ore. Metamorfozė. Tokia pati kaip ir visos?


01.13
Vėl šmėkštelintis atvaizdas veidrody, šįkart kitas, tas, kurio nenoriu pažinti. Visai nenoriu. O dar labiau nenoriu, kad mus laikytų vienu ir tuo pačiu. Bet laiko.
Jauku, gal ir dėl buto, o ne dėl svetimų, taip ir netampančių artimais. Bendras stalas arba tiesiog tik laikinai sujungianti stotelė. O mes panašūs į tuos alaus butelius. Po vieną, bet kartu. ir panašiai.
ir nepanašiai.

vakar:

.  ....,

sužinojau žodį "nedualizuotas"

O ji taip lengvai neskęsta. Nemuno ar Neries vandenys gal ir būtų pajėgūs, bet nuo to tik juokingau. Gražiai atrodo fejerverkai nuo šio tilto, tiesa, nesuspėjom iki čia ateiti.

Pastebėjau ant grindų besivoliojančią knygą. Ne viena ji čia tokia. Pavadinimas šiaip įspėjo, bet aš nepatikėjau ir bandžiau pakelti. Ji tinka pagrįsti silpnam regėjimui ir todėl GALĖJIMUI nematyti. Niekinau save, kad nepastebiu tiek niuansų (net ir kur kas daugiau nei jų), kiek autorius, nesupratau, iš kur jis tai traukia ir kodėl ta sunkybė turėtų būti teisinga. Ponas Visažinis Mokytojas. Bet per anksti kaltinti, užteko ir pusės tojo kūrinio, kad paspringčiau savo bejėgiškumu, sprendžiant iš saldainio popierėlio, atliekančio skirtuko funkciją. BET DABAR
kelsiuosi
<ne>

galbūt tėra
  "demonstravimas savo silpnumo ir bejėgiškumo, "spausti į gailestį", "iššaukiančiai bejėgis", "matote, koks aš silpnas!?". "  :D 


(toks dalykas MPT (ir: nuoroda, nuoroda), mažiausio pasipriešinimo taškas žmogaus psichikoje, jeigu akronimą norima iššifruoti pagal šiuo atveju galvoj turimą prasmę. kaip pavadinimas sako, tenais turėtų būtų ypač jautri vieta, o todėl dažnai ir skaudi. mhm.  dar temomis, liečiančiomis jį, labai nepriimtina kalbėti. draudžiama beveik. apmaudu/keblu, kad aš mėgstu šaipytis ir iš savęs. )

dar spėsiu nueiti iki tilto. ak, tie formalumai.