motyvacija. ne, šiandien nebėra tokios. tarp mokomosios literatūros sėdėdama stengiausi nežinoti, kad man tai neišvengiamai nusibos. kol vėl užmiršiu ir netyčiom susidomėsiu iš naujo. negi taip save apgaudinėti esu pasmerkta? nors anoks argumentas yra ilgas veikimas. tūkstantį metų veikė, tai veiks ir rytoj - gali būti, bet nepažadam.
Sartro dainelė dėl stabilumo ir tikrumo įsiterpus tarp miegančiųjų sapnų. Šleikštulys. ir nėra, kur dėtis, nėra. tas prisimetamas unikalumas... ir kaip tokiomis sąlygomis nenusiversti bedugnėn? supratus, kad būties įprasminimo jausmą gali suteikti žmonės, santykiai su jais. pačios prasmės paieškos yra neteisingos ir bergždžios nuo pat pradžių, jose nieko daugiau nėra, išskyrus mano aklą tikėjimą nesėkme.
"Would you tell me, please, which way I ought to go from here?"
"That depends a good deal on where you want to get to," said the Cat.
"I don't much care where---" said Alice.
"Then it doesn't matter which way you go," said the Cat.
"---So long as I get somewhere," Alice added as an explanation.
"Oh you're sure to do that," said the Cat, "if you only walk long enough."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą