Norėčiau daug ką užrašyti, bet šleikštu regėti, ką iš neapčiuopiamybės daro žodžiai. Nežinau, kur esu ir ką turėčiau daryti toliau - va, kaip banaliai skamba.
Negalėčiau net nemeluodama pagrįsti, kodėl šitas kambarys man turėtų būti savas. Todėl, kad jame daug materijos formų, kurioms suteikiau sentimentalias reikšmes? Hm. Grįžus čia, lyg ir jaučiu, kad į sienas įsigėrė mintys, gerokai stipresnės už naujus potyrius. Jų stiprybė glūdi pastovume, visa, kas nauja, ryškiai žėri tik laikinai, o po to perdega ir vėl lieka sterilus šitų šešių plokštumų baltumas, visiškai prieštaraujantis daiktų chaosui. Net, kai esti tiek estetinė, tiek praktinė, tiek sisteminė tvarka, vis tiek tvyro nesantaika. Ir ji kažkur neišnyksta, tiesiog geriasi į mane ir spaudžia iš vidaus. Tik numanau, kad ne sienos ir daiktai kalti.


--------------------------------

"My whole life has been nothing but futile wandering and pursuits, a great deal of talk without meaning."  

nors filmo dar nepabaigiau: šachmatai su mirtimi

aš, kosmoso klajūnas

minčių gniutulas

"Aš stoviu ant tramvajaus platformos ir esu visiškai netikras dėl savo padėties šiame pasaulyje, šiame mieste, savo šeimoje. Aš net apytikriai negalėčiau pasakyti, kokių pretenzijų į ką nors galiu turėti. Negaliu net pateisinti to, kad stoviu ant šios platformos, laikausi už šios kilpos, važiuoju šiuo vagonu, kad žmonės traukiasi, praleisdami vagoną, arba sulėtina žingsnį, arba sustoja prieš vitrinas... niekas iš manęs to nė nereikalauja, tačiau tai nesvarbu. <...> "

K.

Šįvakar pusę litro savy talpinti gebanti nestiklinė stiklinė parsidavė už Dariaus&Girėno nuotraukėlę. o dar ir metalinių blizgučių gavau atgal. ir ko gyvenimas ne gražus?

nors ir taip galiu grįžti į praeitį.   tu kartojiesi...  vėl tie patys svaičiojimai, bet ką daryt, jei laimės neatpažįstu esamuoju laiku? . ir grožėtis! grožėtis...  turbūt tos akimirkos iškreiptos, bet negaliu visgi to pati įrodyti. atmintis tuo ir žavi, kad yra draugiška (o gal veikiau atvirkščiai...) jos savininkui. Smegenys nejučiomis viską padailina: nudilina aštrius kampus ir ištrina juodulius. bent jau kartais. žibantis paveikslėlis + naivumas. o kartais mama nemokė neliesti nuotraukų purvinais pirštais?


turbūt vien tai, kad jau kurį laiką (šiandien taip pat) niekas nebeprašo plastiko gabalėlio mano vaikystės laipsniui nustatyti, kažką reiškia. daug kas daug ką gali reikšti. žinoma, gali dešifruoti ir kombinuoti tas reikšmes, bet kam? dar vienas kažkada buvęs sklidinas skysčio indas nerangiai nutūpė ant paviršiaus. vis tiek negali išsirinkti vienos teisingos. oo, pagaliau jaučiu.nes tokios galbūt net nėra? . svaigulys. svaigulys. svaigulys. gniaužau rūbo medžiagą rankose, šypsausi tuštumai, argi svarbu - manęs dabar čia nėra... labiau nei įprastai.

The solar panel's shining face
Is smiling back on me
Twisting off into the sun
It's okay to be lonely
etc.
failure

arogancija

Lapkritis.
Lapkričiais galėtų būtų vadinami nuo epidemijų pandemijų karų badų masiškai ir staigiai išmirę žmonės. ypač tiktų marui -  lapai pūva, na, tik paprastai pirmiau nukrinta, tai todėl nebetinka ypač tik marui. taip, taip, kas toliau? kapinės. Vėlinės. giminių pasibūvojimai. ir kita .

šįkart giminaičių ir nelabai susitikimas  kuklus - nepažįstamas vos vienas žmogus, bet netrukus tai buvo ištaisyta. vakarui baigiantis jau buvo atrasta nemažai bendrumų - trys raidės varde.

prie stalo atlikau dekoracijos vaidmenį. lėkštę laikiau prikrautą maisto, kad atsiginčiau nuo geradarių su siūlymais: "Oi, taigi tu nieko nevalgei, žiūrėk, koks skanus šaknis-(i)uk-galūnė", žinoma, malonu, kad kažkam rūpi ir kažkas savo brangų laiką aukoja mano valgymo indo ir įrankių stebėjimui.ech, mintyse pasižymėjau tą asmenį kaip pavojingą ir potencialų bandytoją užmegzti pokalbį. šiuose namuose dekoracijos nešnekios - dažai gali nubėgti ir spalvoti popierėliai atsilaupyti. jokių dovanėlių per Vėlines, deja.
 pabaiga.