daug daug prasmės

Paišinėdama geometrinius šedevrus per lietuvių pamoką, kažkodėl prisiminiau grupę reikšmingu pavadinimu - Beprasmybė. Užsirašiau ant riešo vidinės pusės (įprastinė mano priminimų vieta) - atrodė visai kaip brūkšninis kodas. Net įdomu pasidarė, kokią kainą parduotuvių kompiuteriai parodytų. Mano svarstymus nutraukė gerbiamosios energetinės vampyrės nuosprendis kurti rašinį tema "Ar žmogaus egzistencija šioje žemėje paženklinta beprasmybės ženklu?". Mestelėjau žvilgsnį į savo riešą ir patenkinta mintyse atsakiau - taip, paženklinta. šviežiai.

Škėmos knygos veikėjas kartis ėjo į mano rajoną

turbūt pamiršau padėkot žmogui, kuris iš užmaršties pelkės ištraukė šį autorių :/. arba gal ir nepamiršau

"Mano smegenų centrinėje sėdi rūstus klerkas. Jis rūšiuoja mintis ir jausmus. Keturiasdešimt metų sėdi klerkas toje pačioje kėdėje. Štai kodėl jis toks pedantiškas ir nepermaldaujamas. Ne, ponas, tamstai nevalia būti sentimentaliu! Šalin šiuos popierėlius, čerkšt, čerkšt, ir į dėžę. Jie priklauso valytojai. Jis logiškas, rūstusis klerkas. Jei jo nepaklausyčiau - pralaimėčiau."